Ieva Narkute - Vienas [2013, Acoustic, Indie, MP3]

Backing Vocals – Ieva Paniulaitytė
Bass Guitar – Domas Žostautas
Cello – Vaidas Tamošiūnas
Guitar – Robertas Semeniukas, Romas Rainys
Keyboards – Vytautas Bikus
Lyrics By, Music By, Voice, Keyboards – Ieva Narkutė
Mastered By – Artūras Pugačiauskas
Photography By – Algis Kriščiūnas
Producer – Romas Rainys, Stano (3)
Violin – Ieva Paukštytė

2 - Lyrics By – Juozas Erlickas
12 - Lyrics By – Sigitas Parulskis
4 - Voice – Mantas Jankavičius

1. Mano vardas

Nepasiilgstu nieko, tik taikos
Kur būna po lietaus ar miego
Ir kai tu namuos
Kai tu namuos
Ir tavo rankos
Sielą man kas rytą randa

Čia nesikeičia niekas per naktis
Baltoj tyloj visi sapnai ne čia
Kažkur kitur, kitoj šviesoj
Ir jokios rankos
Sielos man jau neberanda

Juk tu žinai mano vardą
Ir tavo viskas čia
Čia tavo viskas sutverta
Bet pabaiga
Juk pats davei man šį vardą
Ir tavo viskas čia
Čia tavo viskas sutverta
Bet pabaiga tavo irgi čia

Aš vėl regiu tą pilką
Be spalvų, be atvangos
Kankinantį ir ilgą
Šešėlį savo vienumos
Bet taip jau būna
Kai kiti tau vardą kuria

Juk tu žinai mano vardą
Ir tavo viskas čia
Čia tavo viskas sutverta
Bet pabaiga
Juk pats davei man šį vardą
Ir tavo viskas čia
Čia tavo viskas sutverta
Bet pabaiga tavo irgi čia

Saugot reikėjo saugot, saugot
Stipriai laikyti reikėjo, stipriai

Juk tu žinai mano vardą
Ir tavo viskas čia
Čia tavo viskas sutverta
Bet pabaiga
Juk pats davei man šį vardą
Ir tavo viskas čia
Čia tavo viskas sutverta
Bet pabaiga tavo irgi čia

2. Metų laikai

O mano meilė išėjo
Ne su kitu, o šiaip
Man liko tiktai rugsėjis
Ant stiklo lietaus lašai

O mano meilė paseno
Išėjo – negrįš, negrįš tikrai
Man liko ruduo ir melas
Ir melas, kad bus gerai

O buvo meilė tokia spalvota
Skraidė raidės rašant eiles jai
Net pavasaris ėjo iš proto
Kad už jį mano meilė gražesnė

Gražesnė už gamtą ir meną
Rausvos, baltos, sparneliai žali
Kaip ilgai, kaip ilgai man vaidenos
Kad viskas, kas juoda, toli

O naktį vien lyja ir lyja
Ir ištisą dieną vien sniegas
Meilė sena nerūdija
Meilės tiesiog nelieka

O buvo meilė tokia spalvota
Skraidė raidės rašant eiles jai
Net pavasaris ėjo iš proto
Kad už jį mano meilė gražesnė

3. Aitvarai

Jus miegas atskirs per naktį, gyvenimas liausis
Jūs kiekvienas savam sapne su svetimais
O rytą ir vėl viens kito brangiausi
Ir tyliai kyla aitvarai

Dabar jau matau – jinai tavęs nepažįsta
Keliauta tiek daug, išmokta niekai
Gyventi su ja antrąkart neišdrįstum
Bet ir vieno jai užteko tikrai

Paslėpk akis, kai nesimiega
Rūšiuok atodūsius, kol miega ji
Jos akys čia tave nuglosto vieną
Bet sapnuose jai kiti vis

Šoka, dainas dainuoja
Myli be proto, širdies vidury nešioja
Ir ką tu darytum, jei nesugrįžtų
Iš ten nepareitų ji?

Ji tavo gražiausias langas gyvenimo pusėn
Kartu jus stebuklai lanko ir aitvarai
Ir jei ne su ja, su kitom tu irgi pabūtum
Ir būtų tų kitų nemažai

Ji slėps akis, kai nesimiega
Rūšiuos atodūsius, kol tu miegi
Jos akys čia tave nuglosto vieną
Bet sapnuose jai kiti vis

Šoka, dainas dainuoja
Myli be proto, širdies vidury nešioja
Ir ką tu darytum, jei nesugrįžtų
Iš ten nepareitų ji?

4. Ryto durys

Pavasarių alėjom ėjom su tavim
Laimingi mes žydėjom raudonai
Paskui užslinko trys blogi laikai
Po to išėjo, viskas, pabaiga

Mes vasarą sutaupėm išsinešt
Mokėjom viską žalia, viską gyva
Žadėjom niekad niekad neprarast
Pamiršom užkabint tvirtesnę spyną

Žydi žydi tavo dienos be manęs
Alpsta žalios mūsų gėlės, kur tie mes
Paskutinės gaudžia naktys su tavim
Ryto durys užsidaro man

Penkiolika taurelių samanų
Tai viskas iš to žalio, kas man liko
Daugiau išgert nei noriu, nei galiu
Aš vietoj to rytoj imu rūkyti

Žydi žydi tavo dienos be manęs
Alpsta žalios mūsų gėlės, kur tie mes
Paskutinės gaudžia naktys su tavim

O durys praviros kitiems
Po vieną man, po vieną tau išeiti
Pavasarių alėjos subyrės
Nesulaikei, tu nesulaikei

Žydi žydi tavo dienos be manęs
Alpsta žalios mūsų gėlės, kur tie mes
Paskutinės gaudžia naktys su tavim
Ryto durys užsidaro man

Ryto durys užsidaro man

5. 1900 naktų

19 šimtų naktų
ant aukšto kalno lauksim
19 šimtų naktų
tenai negrįžusį mes šauksim
Po 19 šimtų naktų
ilgesiu žieduotą paukštį leisim
19 šimtų naktų
ant kalno ratais eisim.

atpalaiduoti nervų stygas.

O naktys grublėtos
sminga per odą, skverbias kaip ylos,
O tu kur padėtas,
ko nesirodai, ko neprabyli?
O naktys kaip paukščiai -
susuka lizdą, grįžt nebenori
Ir tu šitaip baugščiai
saulėm sublizgęs man būti nustoji..

O naktys grublėtos
slenka per odą, skverbias kaip ylos,
O tu, Pažadėtas,
vis nesirodai, vis neprabyli,
O naktys, kaip paukščiai -
susuka lizdą, medį pamilę
Ir tu šitaip baugščiai
tampi atsiskyręs per tūkstantį mylių..

Po 19 šimtų naktų
sutrūks tinklainių stygos,
Išbluks garsai iš šimto pažadų,
suplėks su kraičiais skrynios
Po 19 šimtų naktų
tu vėju grįždamas šypsosies,
Ant rankų akmenuotų ir pilkų
mane nuo žemės atsijosi..

Laimingai.

O naktys grublėtos
paukščius jau išbaidė ir rasą sugėrė,
O tu, Pažadėtas,
prie mano kraičio ganai savo bėrį..

O naktys grublėtos
į patalą lenda, grumias dėl vietos,
O tu, Pažadėtas,
Dabar čia vienvaldis..

O naktys grublėtos
Paukščius jau išbaidė ir rasą sugėrė
O tu, Pažadėtas,
Dabar čia vienvaldis,
Dabar čia..

6. Tavęs tiktai vieno

Nes jei tu iš nieko sukuri tylą
Ateik ir sukurk mane
Ir jeigu tu užkalbi tuos kur nebylūs
Ateik užkalbėk mane

Ir aš išsirišiu iš savo kūno mazgais
Plaukai apsivys tau aplink alkūnes, paleisti neleis

Ir jeigu kas naktį (..) žvyro
Po pagalvėm tvert galiu
Tuomet aš bijau kas tu vienintelis vyras
Kurio šitaip neturiu

Aš tau išmazgosiu vietą kiekvieną
Sakyk, ką dar padaryt?
Žinau, kad norėtum būti čia vienas
Atleisk mielas, galbūt ryt,
Galbūt ryt...

Ir jei iš sniego tu suneši šiaurę
Ateik ir sunešk mane
Ir jeigu tu išpili tuščią iš kiauro
Ateik ir užliek mane

Ir aš išsirisiu iš savo kūno krauju
Plaukai apsivys tau aplink alkūnes, ateik
Ir aš išsirisiu iš savo kūno krauju
Plaukai apsivys tau aplink alkūnes, ateik
Tavęs tiktai vieno aš taip neturiu...
Neturiu...
Neturiu...
Neturiu...

7. Žalias gyvas vanduo

Su manim tau gyvenimo žalio nebus
Su manim tau gyvatės po lova miegos
Su manim tu pats vienas kūrensi namus
Aš ateisiu nebent obuolių už tvoros
O tada gal šiek tiek lovoj pasivoliot

Būsiu ta, kur draugai atkalbėti bandys
Būsiu ta, su kuria tu šviesos nematysi
Mano strėnos tau vis svaigią muziką gros
Žalias gyvas vanduo ten švies nesustos
Žalias gyvas vanduo vis tekės iš tamsos

Ir skandins tavo liūdesį kartų
Daug giliau nei stipriausi nuodai
Ir kad ir kaip labai užsimerktum
Tu negali apsisukt ir išeit

Su manim tu sunyksi kaip nyksta gamta
Su manim tu prarasi garsus ir šviesas
Su manim daug blogiau negu be
Tai suprasi vėlai ir parduosi mane
Bet tai kas iš to - aš juk viena tau tokia

Ir kas dabar skandins tavo liūdesį kartų?
Kokių tai bus merginų nuodai?
Ir kad ir kaip labai užsimerktum
Tu negali apsisukt ir pareit

8. Moterims jau laikas

Buvo vienas toks, aukštesnis ir už dangų
Su rankomis kaip irklais meldėsi dienos pradžios
Kai nusišypsodavo, nušviesdavo man langus
O rankomis kaip irklais pradėdavo kitoms mojuot

Buvo kitas toks, pigiai pardavęs žemę
Surišo sau dantis į ryšulį, išėjo jos kitur ieškot
Kai nusišypsodavo, išgąsdindavo anglus
O žodžiai su dantim tam ryšuly naktim neleisdavo miegot

Aš kantrumu
Bandžiau pasiekt tų vyrų vidų
Uždegt šviesos jiems
Parvest namo juos
O jie ratu
Vis gėrė ir gėrė pigų vyną
Mums moterims ne laikas, sakė
Tu moteris – tu ne laiku

Buvo dar keli, papasakoti noriu
Nešiodavo vien skrybėles, gyvendavo su katėmis
Kai nusišypsodavo, vaidindavo romantikus
O iš kačių kas vakarą iškimšdavo po naują Mis

Aš kantrumu
Bandžiau pasiekt tų vyrų vidų
Uždegt šviesos jiems
Parvest namo juos
O jie ratu
Vis gėrė ir gėrė pigų vyną
Mums moterims ne laikas, sakė
Tu moteris – tu ne laiku

Ar tarp jų buvo, ar tarp jų buvo
Nors vienas brangus?
Ar tiktai gėrė vyną ratu ir kartojo
Kaip viskas jiems ne laiku?

Buvo pagaliau vienintelis, kur mirė
Dejuodamas dainas po langu man, kol aš jo nemačiau
Kai nusišypsodavo, širdy jam vėrės skylės
O akys vandenų žalumo degė vis aštriau

Kol kantrumu
Bandžiau pasiekt tų vyrų vidų
Uždegt šviesos jiems
Parvest namo juos
Tol jis ratu
Pats vienas gėrė pigų vyną
Man moterys jau laikas, sakė
O moterys vis ne laiku

9. Apie šiaurę

O aš išeisiu, išeisiu į Šiaurę
Tą naktį, kur bus po daug vakar
Aš būsiu pilna, pilna ir graži
Šiaurė bus mano veidas

O aš išeisiu, išeisiu į Šiaurę
Po Kalėdų, kai laikas jau būna per ilgas
Aš būsiu išpildyta, pamaitinta, pagirdyta
Šiaurė bus mano dievas

O aš išeisiu, išeisiu į Šiaurę
Su pliušinėm šlepetėm, kad vaikai neprabustų
Aš būsiu kilni ir aš būsiu iš naujo
Šiaurė bus mano amžiams

O aš išeisiu, išeisiu į Šiaurę
Su dviem kibirais molio Babeliui statyt
Būsiu moteris nebesuviliojama
Šiaurė bus mano jėgos

O aš išeisiu, išeisiu į Šiaurę
Sudrėkinusi skruostus aklai
Nes ir čia būti gera, aš būsiu ne aš
Šiaurė bus mano siela

O ar tu darytum, darytum tą viską
Kad man nereikėtų į Šiaurę išeit
Sakyk, jei darytum, ir aš pasiliksiu
Ir nebenorėsiu į Šiaurę išeit

10. Raudoni vakarai

Mano saujoj dūzgia bitės, tavo plaučiuose vanduo,
Mano saujoj gesta rytas, liūdnas kaip kareivio šuo.
Mano rankos žvyro pilnos, mala sniegą debesų,
Verkia, rauda mano girnos, aš smingu tau ant pečių.

Aš atgulsiu, tu pareisi,
Bus raudoni vakarai.
Priešas trauksis, viskas keisis,
Mano Lietuva bedale, ar bijai?

Pūgos kilo trečią kartą, krito bitės iš delnų,
Gaudė, verkė miesto varpas, dingo broliai tarp miškų.
Visą naktį skundės liepoms aimanuojantys beržai,
Kraujo raudoniu užlieti mūsų pustuščiai namai.

Man atgulus nesugrįžai,
Kur raudoni vakarai.
Tuščio kelio tuščias kryžius.
Mano Lietuva bedale, ar bijai?

11. Rojaus sodai

Būna, dar matau: prie lango stovim
Ten bokštai, ten gėlės
Tie langai palėpėj buvo mūsų rojus
Gyvenai su manim, kol tyla užėjo

Būna dar girdžiu, kaip kavą geriam
Ir lovoj džiazas
Ir buriam iš tuščių kavos puodelių
Kavoj - žiūrėk - mūsų nėra
Kavoj - žiūrėk - mūsų nėra

Mums viskas pranašavo galą
O mes tikėjom, kad sugudravom
Kai iškeitėm pasaulį į jausmus
Mums nieko nebebuvo juodo
Mus rojaus sodai augino ir guodė
Ir tik kiti kariavo karą
Bet ne apie mus

Mes keitėm miestus, batuose vien skylės
Mes lekiam, mums vėjas
Po vėsiu dangum mylėtis tyliai
Keliavai su manim, kol tyla užėjo

Būna, dar vaidenas tavo balsas
Naktį kažkur baruos
Aš išgeriu, vejuos ir klausiu
Juk tai tavo žodžiai, tiktai kūnas koks?

Mums viskas pranašavo galą
O mes tikėjom, kad sugudravom
Kai iškeitėm pasaulį į jausmus
Mums nieko nebebuvo juodo
Mus rojaus sodai augino ir guodė
Ir tik kiti kariavo karą
Bet ne apie mus

Jų akyse mes buvom geriausia, kas gali būti
Jų akyse mes buvom pati tikriausia taika
Ir kol grojo mūsų džiazą, visi nusirengę šoko
O užslenkant tamsai mūsų jų ašaros keitė juoką

Mums viskas pranašavo galą
O mes tikėjom, kad sugudravom
Kai iškeitėm pasaulį į jausmus
Mums nieko nebebuvo juodo
Mus rojaus sodai augino ir guodė
Ir tik kiti kariavo karą
Bet ne apie mus

12. Mylėk, Dieve

Mylėk, Dieve, slyvų kisielių -
Ir ne tik, ne tik - ir mano sielą

Mylėk, Dieve, prie kelio ievą -
Ir ne tik, ne tik - ir mano sielą

Mylėk, Dieve, žmogelį mielą -
Ir ne tik, ne tik - ir mano sielą

Mylėk, Dieve, ir mano burną
Kristaus kūno smirdančią urną -
Ir ne tik, ne tik - ir mane durną